Apie

 Granitas – kas tai?

 

 

Žemės paviršiuje randama daugybė uolienų, tačiau labiausiai paplitusios yra dvi.
Bazaltas- pagrindinė okeaninės plutos, t.y. vandenynų dugno, uoliena. Žemyninėje
plutoje – granitas. Granitas susidaro lėtai stingstant magmai, išlydant aplink esančias
kitas uolienas. Pirmiausiai susiformavo tamsiųjų mineralų kristalai, dėl to granitas yra
taisyklingų ir aiškių formų. Vėliausiai granite kristalizavosi kvarcas.
 
Granitas – kieta kristalinė uoliena, sudaryta daugiausia iš mineralinių kristalų: kvarco,
feldšpato, raginukės, biotito, muskovito. Granitas – tvirtesnis už smiltainį, klintis ir marmurą,
todėl yra sunkiau apdirbamas. Jis yra antrasis pagal tvirtumą (po deimanto) akmuo.
 
Granitas yra dažniausiai balkšvos ar pilkos spalvos su juodais biotito (žėručio)
intarpais, nuo kurių dydžio ir kiekio priklauso akmens atspalvis. Kalio feldšpatas
suteikia granitui raudoną ar rausvą spalvą. Granito akmenyje mažais kiekiais randama
cirkonio, sfeno, apatito, magnetito, ilmenito. Priklausomai nuo feldšpatų ir kvarco
santykio granite kietumas pagal Moso skalę skiriasi. Jis gali būti nuo 5,5 iki 7.

 

Granitas yra itin tvirtas bei atsparus atmosferos poveikiui. Dėl šios savybės naudojamas ne tik
vidaus apdailoje (stalviršiai, laiptų pakopos, židiniai, palangės), bet ir pastatų fasaduose, paminkluose.
 Taip pat granito plokštės puikiai tinka kapų dengimui.